Skolų analitika: pradelstos skolos pagal terminus, klientus ir vadybininkus

Bendra skolų suma retai ką pasako. Svarbu ne tik kiek jums skolingi, o kiek laiko ta skola sena. Ši ataskaita suskirsto pradelstas skolas pagal vėlavimo terminus: iki 30 dienų, 31–60, 61–90 ir virš 90 dienų.

Kokius sprendimus padeda priimti

• Kurias skolas išieškoti pirmiausia. Skolos virš 90 dienų turi didžiausią tikimybę niekada nebūti apmokėtos.
• Kam riboti kreditą. Klientas, kurio skola sistemingai keliauja į vėlesnes grupes, yra rizikos ženklas.
• Kaip dirba vadybininkai. Skolos pagal vadybininkus parodo, kieno klientų portfelis auga pradelsimais.
• Kiek pinigų realiai įšaldyta. Pradelstų ir nepradelstų skolų santykis rodo, kiek apyvartinių lėšų nedirba.

Ką matote ataskaitoje

• bendra skolų suvestinė pagal pradelsimo terminus;
• pradelsta ir nepradelsta suma bei bendras skolų likutis;
• vėlavimai pagal vadybininkus, suskirstyti terminų grupėmis;
• vėlavimai pagal klientus su kliento kodu ir pavadinimu;
• potencialių blogų skolininkų sąrašas;
• galimybė matyti, kurio vadybininko klientai pradelsę terminus.

Kaip skaityti šią ataskaitą

Žiūrėkite į skolų judėjimą tarp grupių laikui bėgant, o ne į vieno mėnesio nuotrauką. Jei suma grupėje „61–90 dienų” kas mėnesį auga, tai reiškia, kad ankstesnis išieškojimo etapas neveikia.

Antra, sudėkite kliento skolą su jo apyvarta. Didelė apyvarta su dideliu pradelsimu nėra geras klientas — tai neapmokamas kreditas.

Kasdienei kontrolei geriau tinka vėluojančių mokėjimų ataskaita, kur matomos konkrečios sąskaitos ir vėlavimo dienos.

Kodėl terminų grupės, o ne bendra suma

Skolos vertė mažėja su kiekvienu mėnesiu. Praktikoje tikimybė atgauti pinigus krenta maždaug taip:

• iki 30 dienų — beveik visos skolos apmokamos;
• 31–60 dienų — dar valdoma situacija, bet reikia aktyvių veiksmų;
• 61–90 dienų — dalis skolų nebeatgaunama be teisinių priemonių;
• virš 90 dienų — atgavimo tikimybė nedidelė, o dažnai brangesnis pats procesas nei suma.

Todėl svarbiausias rodiklis ataskaitoje yra ne bendra suma, o kaip pinigai juda tarp grupių. Auganti „61–90 dienų” grupė reiškia, kad ankstesnis etapas neveikia — ir tai valdymo, o ne klientų problema.

Skolos pagal vadybininkus

Pjūvis pagal vadybininkus dažnai būna nemaloniausias, bet naudingiausias. Jis atsako į klausimą, kurio kitaip niekas neužduoda: ar pardavimų rezultatas pasiektas parduodant tiems, kurie sumoka?

Vadybininkas, pirmaujantis pagal apyvartą ir kartu turintis daugiausiai pradelsimų, realiai neša mažiau nei atrodo. Jei premijos skaičiuojamos nuo apyvartos, o ne nuo apmokėtų sąskaitų, tokia situacija yra užprogramuota.

Šis pjūvis dažniausiai ir pakeičia motyvacijos sistemą — apyvartą pakeičiant į surinktus pinigus.

Kiek pinigų realiai įšaldyta

Skolų likutį verta paversti vienu suprantamu skaičiumi: kiek dienų apyvartos jis sudaro. Jei mėnesio apyvarta 200 tūkst. Eur, o gautinos sumos 300 tūkst., tai reiškia, kad įmonė nuolat finansuoja klientus pusantro mėnesio apyvartos verte.

Tie patys pinigai dažnai guli ir sandėlyje — kiek, rodo užsigulėjusių prekių ataskaita. Abu skaičiai kartu paaiškina, kodėl pelninga įmonė gali neturėti pinigų sąskaitoje.

Kaip gauti šią ataskaitą

Skolų analitika įeina į Rivilės PRO ir Finvaldos PRO ataskaitų rinkinius — plačiau kainų puslapyje.