Užsigulėjusių prekių analizė: kiek pinigų guli sandėlyje

Sandėlyje gulinčios prekės yra įšaldyti pinigai — bet tik retas verslas žino, kiek tų pinigų ir kuriose prekėse. Ši ataskaita leidžia pasirinkti vertinimo terminą mėnesiais ir parodo, kurios prekės tą laiką nejudėjo.

Kokius sprendimus padeda priimti

• Ką nukainoti ar išparduoti. Prekės, nejudančios pusę metų, dažniausiai nepradės judėti pačios.
• Ko nebeužsakyti. Užsigulėjusių prekių sąrašas yra tiesioginis įvedimas į pirkimų planą.
• Kiek apyvartinių lėšų galima atlaisvinti. Likučių suma parodo realų potencialą.
• Ar problema sisteminė. Jei užsigulėjimas koncentruojasi vienoje prekių grupėje ar pas vieną tiekėją, priežastis ne atsitiktinė.

Ką matote ataskaitoje

• pasirenkamas terminas mėnesiais, per kurį vertinamas užsigulėjimas;
• labiausiai užsigulėjusios prekės su likučiais ir tiekėjais;
• mažiausiai užsigulėjusios prekės;
• visų užsigulėjusių prekių sąrašas ir bendras vienetų skaičius;
• prekės, kurių likučiai nejudėjo nuo konkrečios datos;
• pasirinktos prekės judėjimo istorija (pirkimai ir pardavimai).

Kaip skaityti šią ataskaitą

Pradėkite nuo termino pasirinkimo — jis turi atitikti jūsų verslo ritmą. Sezoninėje prekyboje trys mėnesiai nieko nereiškia, o greitos apyvartos prekėms tai jau signalas.

Toliau žiūrėkite į likutį kartu su tiekėju. Jei vieno tiekėjo prekių grupė sistemingai užsigulėja, kalbėtis reikia ne su sandėliu, o su pirkimais.

Kiek iš tikrųjų kainuoja gulinti prekė

Prekės pirkimo kaina yra tik pradžia. Prie jos kasmet prisideda:

• įšaldyti pinigai — ta pati suma galėjo būti apyvartoje arba padengti skolą;
• sandėlio vieta, kurią užima nejudanti prekė;
• nuvertėjimas — sezoninės, technologinės ar tiesiog pasenusios prekės kaina krenta savaime;
• nurašymo rizika, jei prekė galiausiai netinkama parduoti.

Todėl atsakymas „palaikysime, gal parduosime” beveik visada brangesnis nei nukainojimas dabar. Prekė, gulinti metus, dažniausiai kainavo daugiau, nei būtų kainavusi 30 % nuolaida prieš metus.

Kaip pasirinkti terminą

Terminas turi atitikti prekės apyvartumą, o ne kalendorių. Praktikoje veikia toks orientyras:

• greito judėjimo prekės (maistas, kasdienio vartojimo) — 1–2 mėnesiai;
• įprasta prekyba — 3–6 mėnesiai;
• sezoninės prekės — vienas pilnas sezonas, todėl vertinti prasminga tik po jo;
• atsarginės dalys ir retos prekės — 12 mėnesių ir daugiau.

Klaida, kurią matome dažniausiai, yra vienas terminas visam asortimentui. Tada arba sezoninės prekės klaidingai patenka į sąrašą, arba greitos apyvartos problemos lieka nepastebėtos.

Ką daryti su sąrašu

Užsigulėjusių prekių ataskaita naudinga tik tada, kai virsta sprendimais. Praktikoje jų yra trys: nukainoti ir išparduoti, grąžinti tiekėjui, jei sutartis leidžia, arba nurašyti ir atlaisvinti vietą.

Ir svarbiausias, dažnai pamirštamas ketvirtas — nebeužsakyti. Sąrašas yra tiesioginis įvedimas į pirkimų planą: tos pačios prekės neturėtų grįžti į sandėlį kitą ketvirtį.

Kurios prekės iš tikrųjų uždirba, matote prekių judėjimo analizėje.

Kaip gauti šią ataskaitą

Užsigulėjusių prekių analitika įeina į Rivilės PRO ir Finvaldos PRO rinkinius. Visų ataskaitų sąrašą rasite kainų puslapyje.